Senstant suvalgome iki penktadalio mažiau – gydytojas dietologas įvardijo ženklus, kad organizmas silpsta
Vyresniame amžiuje žmonės dažnai valgo mažiau, nes greičiau pasijunta sotūs, tačiau maisto ir maistinių medžiagų jiems reikia tiek pat, kiek ir jaunesniems. Todėl kiekvienas kąsnis turi būti vertingas, teigia gydytojas dietologas, „Maxima“ funkcinės mitybos partneris Edvardas Grišinas. Palangoje vykstančioje „Senjorų savaitėje“ jis su režisieriumi Vyteniu Pauliukaičiu ir senjorais dalijosi patarimais, ką dėti į maisto krepšelį, kaip atpažinti nusilpusio organizmo pavojaus ženklus ir kodėl nereikėtų pernelyg pasikliauti maisto papildais.
Senjorai suvalgo iki penktadalio mažiau maisto
E. Grišino teigimu, sumažėjęs apetitas yra opi problema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas žmogus, tačiau ji dažnai lieka nepastebėta. Vyresnio amžiaus žmonių suvartojamo maisto kiekis gali sumažėti net penktadaliu.
„Tai yra paradoksas: vyresnis amžius nereiškia, kad reikia mažiau maisto. Kol esame vaikai, galime galvoti apie energiją, o kai esame vyresni, mums labai svarbi ir kokybė. Jei apetitas mažesnis, su kuo mažesniu kiekiu turime gauti kuo daugiau“, – aiškino gydytojas dietologas.
Pasak specialisto, su metais sotumas ateina anksčiau, nes silpnėja uoslė ir skonio jautrumas, lėtėja skrandžio veikla, išsiskiria mažiau fermentų, tad maistas virškinamas ilgiau. Prie to prisideda dantų ir kramtymo problemos bei vartojami medikamentai – anot E. Grišino, beveik trečdalis vyresnio amžiaus žmonių per dieną vartoja keturis ir daugiau vaistų.
Gydytojas dietologas atkreipė dėmesį, kad suvartojant mažiau būtinų maisto medžiagų, nei rekomenduojama, organizmas ima silpti. Ekspertas vardijo ženklus, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: nuolat krenta svoris, mažėja jėga, tampa sunku atsistoti ar parnešti maišus iš parduotuvės. E. Grišinas taip pat ragino nepamiršti reguliarių apsilankymų pas gydytoją ir kraujų tyrimų, nes, pavyzdžiui, žemas vitamino D ar geležies kiekis gali lemti silpnumą ir motyvacijos stoką.
Sistemingumas svarbiau už kalorijų skaičiavimą
Anot funkcinės mitybos eksperto, daug svarbiau už tai, ką žmogus valgo konkrečios dienos pietums, yra sistemingumas – kai pusryčiai suvalgomi, o pietūs praleidžiami ar nuvėlinami, susidaro užburtas ratas ir maisto ima trūkti.
Gydytojas dietologas ragino ir nesivaikyti mitybos madų bei egzotikos – sveikai ir subalansuotai maitintis galima ir be brangių, iš toli atvežtų produktų. Geruosius riebalus, pasak jo, galima gauti ne tik iš avokadų, bet ir iš sėklų, riešutų, aliejų ar riebių žuvų, o vietoje bolivinės balandos puikiai tinka ir mūsų kultūrai artimesnės perlinės ar miežių kruopos, kurios suteikia tą pačią naudą sveikatai, tačiau dažnai yra pigesnės ir labiau įprastos mūsų skoniui.
Vis dėlto, pasak E. Grišino, nusprendę pertvarkyti savo gyvenimo būdą, žmonės dažnai iš karto puola į kraštutinumus. Paprastas pradžios žingsnis gali būti stiklinė šilto vandens prieš pagrindinį valgį – ji paskatina skrandžio sulčių ir fermentų išsiskyrimą, tad patiekalą organizmui tampa lengviau virškinti. Ne mažiau svarbūs ir jėgos pratimai, nes vienas iš kertinių sveiką senėjimą bloginančių veiksnių yra raumenų masės ir jėgos mažėjimas.
„Svarbu pradėti nuo to, kas jums įmanoma. Galime padaryti po penkis pritūpimus kas antrą dieną – kad tai duotų mums malonumo, o ne pyktį ar nusivylimą savimi. Jeigu nesidžiaugsime tuo, ką darome, tai niekada netaps mūsų įpročiu“, – sakė E. Grišinas ir pridūrė, kad ir atsistojimai nuo kėdės ar atsispaudimai nuo sienos ilgainiui atneša didelę naudą sveikatai.
Pirmoje vietoje – kiaušiniai, antroje – fermentuoti pieno produktai
V. Pauliukačio paklaustas, kokie produktai turėtų atsirasti senjoro krepšelyje, E. Grišinas pirmoje vietoje nurodė kiaušinius – vieną turtingiausių cholino, protinei veiklai ir nervų sistemai svarbios medžiagos, šaltinių, kuriuose taip pat gausu baltymų ir vitamino D. Antroje vietoje, jei žmogus gali valgyti laktozę, – fermentuoti pieno produktai: varškė, kefyras, rūgpienis, o vietoje ledų porcijos gydytojas dietologas desertui rekomendavo rinktis varškės sūrį su namine obuoliene.
Trečioje eksperto sąrašo vietoje atsidūrė mėsa ir žuvis, ypač lašiša ar silkė, kurias patariama rinktis kuo šviežesnes ir mažiau apdorotas. Į krepšelį taip pat turėtų patekti kruopos, sezoninės šakniavaisės daržovės, o rudeniop ir šaldytos daržovės, kurias galima ilgai laikyti šaldiklyje.
Bulvių, pasak E. Grišino, bijoti nereikia – dažniausiai jos kaltinamos dėl sunkių patiekalų su padažais ir lašinukais. Svarbiausia – porcijos dydis ir paruošimo būdas, pavyzdžiui, virtos su lupenomis ar keptos orkaitėje.
Vis dėlto, gydytojas dietologas patarė atsargiai elgtis su riebalais: sviestas yra geras produktas, tačiau per dieną jo užtenka 10–20 gramų, o kasdienei maisto ruošai jis labiausiai rekomenduoja alyvuogių aliejų.
Perspėja dėl dviejų pakaitalų: vakarinio užkandžio vietoje poilsio ir papildų vietoje maistoGydytojas dietologas nemažai dėmesio skyrė vakarinio valgymo temai. Jis paneigė dažną mitą, kad vaisius galima valgyti tik pirmoje dienos pusėje – sveikam žmogui obuolys ir vakare nepakenks, nes medžiagų apykaita vakarop nelėtėja. Didesnė problema, pasak jo, yra tai, kad vakare maistas dažnai tampa būdu nusiraminti po sunkios dienos.
„Obuolys tada būna ne tik maistas – tai būdas nusiraminti, išleisti emocijoms“, – teigė E. Grišinas. Jo nuomone, alkio jausmą skatina ir skubus valgymas prieš televizorių – tuomet smegenys tiesiog nespėja užfiksuoti, kad žmogus pavalgė.
Kalbėdamas apie maisto papildus, gydytojas dietologas pabrėžė, kad kiekvienas produktas yra ne viena maistinė medžiaga – mėsoje, pavyzdžiui, be baltymų, yra ir cinko, B grupės vitaminų, geležies. Jo teigimu, papildai kompensuoja stoką, kurios nepavyksta užtikrinti maistu, tačiau tinkamai parinkti maisto produktai turėtų būti pagrindinis maistinių medžiagų gavimo būdas.
Galiausiai, individualių patarimų apie tai, kas turėtų būti lėkštėje atsižvelgiant į sveikatos būklę, ekspertas ragino ieškoti ne pas kaimynus ar internete, o pas gydytojus dietologus, dietistus ar sveikos gyvensenos specialistus.
Visą susitikimo „Maisto krepšelis senjorui: ką valgyti, kai mažėja apetitas, bet reikia jėgų“ įrašą galima pamatyti festivalio „Youtube“ paskyroje:
Dauguma renginių – nemokami
Festivalis „Senjorų savaitė“ Palangoje vyksta rugsėjo 28 – spalio 1 dienomis. Per keturias dienas čia vyksta apie 100 koncertų, susitikimų, diskusijų, edukacijų ir kitų renginių, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms. Dauguma šių metų renginių ir toliau yra visiškai nemokami, o koncertų bilietų kainos senjorams – simbolinės. Kai kuriems renginiams reikalinga registracija.
Visą festivalio programą galima rasti senjorusavaite.lt.
Festivalį globoja „Eurovaistinė“.
Rėmėjai: „Maxima“, „Citadele“ bankas, Palangos miesto savivaldybė.
Informacinis rėmėjas – LRT.
Komentarai